LAICONAI

www.laiconas.lt

SPELEOLOGIJA ENCIKLOPEDIJOSE

Mano bendradarbiavimas su tuometine Vyriausiąja enciklopedijų redakcija
prasidėjo 1983 m. ir truko iki 1986 m., kada
LIETUVIŠKOJE TARYBINĖJE ENCIKLOPEDIJOJE ir TARYBŲ LIETUVOS ENCIKLOPEDIJOJE
buvo patalpinti 5 mano straipsniai speleologine tema.

1998 m., dar prieš pradedant leisti VISUOTINĘ LIETUVIŲ ENCIKLOPEDIJĄ,
Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutui aš pateikiau
speleologijos pateikimo ankstesnėse Lietuvoje išleistose enciklopedijose apžvalgą ir
"Speleologijos pateikimo naujojoje enciklopedijoje koncepciją" su 155 pozicijų vardynu.

Ten buvo rašoma:

"<...>
a) LIETUVIŠKOJI ENCIKLOPEDIJA, I-IX t., 1933-1941 m.
    Joje aprašyti 12 urvų, iš kurių šiandien galima būtų neminėti 7. <...> Tradiciškai tarpukaryje susiformavęs ir šiuo metu besąlygiškai naudojamas "urvo" terminas sutinkamas daugumoje straipsnių. Tačiau straipsnyje "Grota" (IX t., 693 psl.) visiškai supainiotos sąvokos "urvas", "ola" ir "grota".
b) LIETUVIŠKOJI TARYBINĖ ENCIKLOPEDIJA, I-XIII t., 1976-1985 m.
    Joje aprašyti 20 urvų, įdėtos 24 iliustracijos. Nors enciklopedijos leidimo laikotarpyje speleologija jau buvo sukaupusi daug naujos informacijos, tačiau į enciklopediją buvo įtraukti net 7 mažareikšmiai objektai <...>, bet visiškai nepaminėti didžiausieji, originaliausieji ir reikšmingiausieji urvai, net įtrauktieji į Pasaulio gamtos ir kultūros paveldo sąrašą. Paminėtos tik dvi karstinės vietovės (Moravijos ir Slovakijos), kurios yra svarbios Europoje, bet ne pačios žymiausios pasaulyje. Enciklopedijoje yra tik per 50 straipsnių, susijusių su speleologija, todėl pasigendama daugelio sąvokų aprašymo, o esančiuose yra keletas netikslumų. Pavyzdžiui, straipsnyje "Urvas", priešingai negu siūlė autorius, nurodytas "urvo" sinonimas "ola", kuris dabar mokslinėje literatūroje nenaudojamas; straipsnyje "Speleologija" pateikta vienpusiška, t.y. tik mokslinė, termino "speleologija" samprata.
c) TARYBŲ LIETUVOS ENCIKLOPEDIJA, I-IV t., 1985-1987 m.
    Joje kai kas kartojasi iš LTE ir visiškai nieko nekalbama apie Lietuvos speleologų veiklą.
Apibendrinant speleologijos vietą ankstesnėse enciklopedijose, galima teigti, kad speleologinės žinios jose pateiktos nesistemingai, trūksta esminių speleologijos sąvokų apibudinimo, paminėti kai kurie nereikšmingi urvai ir neįtraukti pasaulinės reikšmės speleologiniai objektai.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus samprotavimus, siūlau minimalios apimties "SPELEOLOGIJOS PATEIKIMO NAUJOJOJE ENCIKLOPEDIJOJE KONCEPCIJĄ", susidedančią iš 4 dalių vardyno: sąvokos (47 straipsniai), biografijos (11 straipsnių), urvai (64 straipsniai) ir vietovės (33 straipsniai); kartu 155 straipsniai. Esant apimties galimybėms, straipsnių sąrašą būtų tikslinga išplėsti iki 200.
<...>"

Tų pačių 1998 m. pradžioje mano "...koncepcijai" buvo iš esmės pritarta ir jos pagrindu sudarytas
Speleologijos vardynas, kurį aš netrukus papildžiau iki 166 reikšminių žodžių.

Speleologija

Pagal Eriką Laiconą

Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje

Erikas Laiconas



Laiconas Erikas * 1950 05 21 Kaunas, speleologas. Speleologijos pradininkas Lietuvoje. 1973 baigė KPI. 1965-2005 >280 kartų įsiskverbė į 172 karstinius urvus įv. šalyse. 1973-95 dalyvavo 16 speleologijos ekspedicijų Estijoje, Gruzijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Tadžikijoje, Ukrainoje, Uzbekijoje; 12 jų vadovavo. Darė biospeleologijos, geospeleologijos, taikomosios, techn., ist. speleologijos tyrimus. 1978 Karvės oloje (Biržų rj. s-bės teritorija) atrado šikšnosparnių rūšį Myotis mystacinus. 1977-84 Kauno speleologijos sekcijos Omega, 1984-85 Kauno speleologijos klubo, 1985-90 Lietuvos resp. speleologijos k-jos pirmininkas. 1992-96 Lietuvos speleologijos sporto asociacijos gen. sekretorius. 1979-81 Lietuvos speleologų rinktinės treneris. Nuo 1983 speleologijos vyr. instruktorius. Nuo 1993 Lietuvos atstovas prie Tarptautinės speleologijos sąjungos (UIS), nuo 1998 speleologijos ekspertas. @ skverbimosi į urvus gylio rekordai: 1981 Oktiabrskajos šachtoje (Rusija) 450 m, Kijevo prarajoje (Uzbekija) 990 m, 1983 Sniego urvyne (Gruzija) 1320 m. 1983 @ po žeme išbuvo 24 paras (skverbimosi trukmės rekordas). 1984 Napros prarajoje (Gruzija), 530 m gylyje, atliko techn. eksperimentus. 1985 įvykdė Ručejnajos urvyno (Rusija) 510 m gylio traversą. Knygos: Lietuvos speleologijos istorija (2003), Kelionių atspindžiai (2005). Pav.

Dainius Haroldas Pauža

VISUOTINĖ LIETUVIŲ ENCIKLOPEDIJA, XI tomas, 422 psl.

I tomas (2001):

1.      Aggteleko nacionalinis parkas Vengrijoje, (I t. - 158 psl.).

2.      Air Jerniho urvynas (Gua Air Jernih), Malaizijoje, (I t. - 202 psl.).

3.      Ak Kupruk (Ak Kuprukas) urvas Afganistane, (I t. - 227 psl.).

4.      Arabika Gruzijoje, (I t. - 690 psl.).

II tomas (2002):

5.      Baradla-Domica (Baradlos-Domicos urvynas) Vengrijoje, (II t. - 631 psl.).



III tomas (2003):

6.      Berger (Beržė) urvynas Prancūzijoje, (III t. - 86 psl.).

7.      Bihoro kalnai Rumunijoje, (III t. - 178 psl.).

8.      Boi Buloko praraja Uzbekijoje, (III t. - 320 psl.).

9.      Bramabiau urvynas Prancūzijoje, (III t. - 413 psl.).

10. Bükk (Biukas) Vengrijoje, (III t. - 583 psl.).

11. Bzybės kalnagūbris Gruzijoje, (III t. - 678 psl.).

12. Carlsbado urvų nacionalinis parkas JAV, (III t. - 714 psl.).

13. Casteret Norbert (Norberas Kasterė), (III t. - 730-731 psl.).

14. Cathedralio-Falmoutho urvynas JAV, (III t. - 735 psl.).

15. Cerro praraja Ispanijoje, (III t. - 775 psl.).

16. Chabot urvas Prancūzijoje, (III t. - 782 psl.).

17. Chaffaud urvas Prancūzijoje, (III t. - 785 psl.).

IV tomas (2003):

18. Chodža Mumin Tadžikijoje, (IV t. - 81 psl.).
19. Combarelles’io urvas + foto Prancūzijoje, (IV t. - 185 psl.).
20. Cuicatecos urvynas Meksikoje, (IV t. - 231 psl.).
21. Cukurpinaro praraja Turkijoje, (IV t. - 236 psl.).
      Čerskis Jonas + foto, E.Laicono papildymai, (IV t. - 320 psl.).
22. Dachstein + foto Austrijoje, (IV t. - 383-384 psl.).
23. Demenovkos urvynas + foto Slovakijoje, (IV t. - 603 psl.).

V tomas (2004):

24. Doux de Coly (Du de Kolio urvas) Prancūzijoje, (V t. - 99 psl.).
25. Drachenlocho urvas Šveicarijoje, (V t. - 113 psl.).
26. Dunhuang (Dunchvangas) Kinijoje, E.Laiconas ir kt. (V t. - 206 psl.).
27. Džurdžura (Djurdjura) Alžyre, E.Laiconas ir E. Stankūnienė (V t. - 296 psl.).
28. Eisriesenwelt urvas (Aisryzenveltas) Austrijoje, (V t. - 372 psl.).
29. Erelių urvas Kirgizijoje, (V t. - 547 psl.).
30. Ežerų urvynas (pečera Ozerna) Ukrainoje, (V t. - 732 psl.).

VI tomas (2004):

31. Fingalio urvas (Fingal’s Cave) D. Britanijoje, (VI t. - 108 psl.).
32. Fisherio kalnų urvynas (Fisher Ridge Cave System) JAV, (VI t. - 120 psl.).
33. Font-de-Gaume’o urvas (Fon de Gomo urvas) Prancūzijoje, (VI t. - 182 psl.).
34. Gargas (Gargasas) Prancūzijoje, (VI t. - 426/427 psl.).
35. Garmčašma, termokarstinės versmės Tadžikijoje, (VI t. - 431 psl.).

VII tomas (2005):

36. Grota, (VII t. - 196 psl.).

37. Grota, salė, (VII t. - 196 psl.).

38. Guilino karstas Kinijoje, (VII t. - 268 psl.).

39. Hano urvas Belgijoje, (VII t. - 386 psl.).

40. Heliktitas + foto, (VII t. - 457 psl.).

41. Heviz (Hevizas) Vengrijoje, (VII t. - 526 psl.).

42. Höllocho urvas (Hölloch Höhle) Šveicarijoje, (VII t. - 622 psl.).
43. Huautla, urvynas Meksikoje, (VII t. - 676 psl.).
44. Illaminos praraja Ispanijoje, (VII t. - 778 psl.).

VIII tomas (2005):

45. Jeano-Bernard‘o urvynas (Žano-Bernaro urvynas) Prancūzijoje, (VIII t. - 616 psl.).



IX tomas (2006):

46. Juvelyrinis urvas (Jewel Cave) JAV, (IX t. - 93 psl.).

47. Karabinas, E.Laicono papildymas, (IX t. - 370 psl.).

48. Karabio aukštuma Ukrainoje, (IX t. - 371 psl.).

49. Karstas. E.Laiconas ir A.Gaigalas, (IX t. - 495-496 psl.).

50. Karstas Slovėnijoje, (IX t. - 496-497 psl.).

51. Karstinis kraštovaizdis, (IX t. - 497 psl.).

52. Karstologija, (IX t. - 497 psl.).

53. Karvės duobė Lietuvoje, (IX t. - 517 psl.).

54. Kazumura Cave (Kazumuros urvas) JAV, (IX t. - 681 psl.).

55. Kembos (Kembas), karstinis rajonas Turkijoje, (IX t. - 723 psl.).



X tomas (2006)

XI tomas (2007):

56. Kruberio-Varnų urvas Gruzijoje, (XI t. - 135 psl.).

57. Kugitangas Turkmėnijoje, (XI t. - 198 psl.).

58. Laiconas Erikas. D.H.Pauža, (XI t. - 422 psl.).

59. Lammprechtsofen (Lamprechtzofeno urvynas) Austrijoje, (XI t. - 484 psl.).

60. Lascaux (Lasko urvas) Prancūzijoje, (XI t. - 544 psl.).

61. Lechuguilla (Lečugilos urvynas) JAV, (XI t. - 659 psl.).

XII tomas (2008):

62. Lietuvos speleo sporto asociacija.

63. Lietuvos speleologija.

64. Leopardo praraja (Anou Ifflis) Alžyre,

65. Lokio urvas (jaskynia Niedźwiedzia) Lenkijoje,

66. Lukina jama (Luko praraja) Kroatijoje,

67. Lummelundagrottan (Lumelundo urvynas) Švedijoje,

68. Luse (Lusės dolina) Papua-Naujojoje Gvinėjoje,