Knygelė apie Albaniją mėgstantiems nuotykius

Erikas Laiconas   2015 22 vasario

Knygynuose ir e-prekyboje ieškokite ką tik išleistos mano naujausios knygelės apie Albaniją. Tai trečioji apie Balkanus iš serijos „Patarimai keliautojui“. Štai ištrauka iš Autoriaus žodžio:

„Gyvenime man pasisekė – keisdamas profesijas, kartą tapau kelionių vadovu ir juo tebeesu jau lygiai 25 metus. Pagal prigimtį esu keliautojas, todėl šioje veikloje suderinu du dalykus – mėgaujuosi kelionėmis ir padedu keliauti kitiems. Kadaise man pasisekė dar labiau – prieš 31 metus „atradau“ Balkanus. Ir šiandien galiu tvirtai pasakyti, kad man pasaulyje brangios vietos yra dvi: Lietuva ir Balkanai.

Balkanuose esu buvęs daugiau nei 100 kartų, ne kartą lankiausi visose regiono valstybėse, bendravau beveik su visomis to didžiulio pusiasalio tautomis, valgiau ir gėriau kartu su jais. Susikalbu keliomis vietinėmis kalbomis.

Balkanai – tai civilizacijų ir kultūrų bei religijų sankirta. Čia vienoje vietoje gyvuoja islamas, judaizmas ir krikščionybė, bet dominuoja trys konfesijos – krikščionių katalikai bei stačiatikiai ir musulmonų sunitai. Mano bendravimas su Balkanų musulmonais prasidėjo prieš šešiolika metų.  

Balkanų šalių musulmonai kasdieniame gyvenime beveik niekuo nesiskiria nuo krikščionių. Labiausiai į akis krenta du dalykai: apranga ir pamaldumas.

Balkanų musulmono sunito iš aprangos ar išvaizdos atskirti nuo kitų neįmanoma, tik šiitai būna „pasipuošę“ ilgomis barzdomis, bet pastarųjų nėra daug. Tuo tarpu moterų tradiciniai drabužiai labai traukia akį, tačiau Balkanuose ne visos musulmonės juos dėvi – retai kada pamatysi taip apsirengusią moksleivę ar studentę, jos labiau suvakarėjusios. Na, o ištekėjusias moteris kartais gyvenimas (greičiau – vyras) priverčia apsimuturiuoti nuo galvos iki kojų. Moterimis čia su kitais nesidalinama…

Pamaldumas – svarbiausioji iš 5 pagrindinių islamo priedermių – tarp Balkanų musulmonų nėra fanatiškas. Nors Koranas kiekvieną tikintįjį įpareigoja melstis 5 kartus per dieną, daugelis mano, kad užtenka bent vieno karto. Ritualinį apsiplovimą prieš maldą mečetėje vietiniai musulmonai supranta tik kaip paprasčiausią higieninį veiksmą. Pasninkas, neatskiriama musulmono gyvenimo dalis, praktikuojamas devintąjį – Ramadano – mėnesį. Tada valgyti ir gerti, taip pat rūkyti ir mylėtis leidžiama tik naktį: nuo saulės nusileidimo iki patekėjimo.

Islamas musulmonams kelia ir daugiau svarbių reikalavimų. Jiems nevalia valgyti kiaulienos, gerti alkoholio, žaisti azartinių žaidimų, lupikauti. Taip jums paaiškins kiekvienas sutiktas musulmonas. Tačiau pakalbinus atviriau, neretas jų papasakos apie realų gyvenimą. Jie nelaiko nuodėme vakarais namie išgerti skardinę alaus ar pasivaišinti kiauliena (anot jų, juk kiaulę irgi Dievas sutvėrė). Bet visa tai – labai saikingai.

Musulmonų žmonos privalo klausyti savo vyro, o šių pareiga ne tik aprūpinti jas materialiai, bet ir gerai atlikti savo vyriškas pareigas. Daugpatystė Balkanų šalyse nėra įteisinta, todėl vyrai ten turi tenkintis viena savąja.

Labdara musulmonų gyvenime – įprastinis reiškinys. Tikintysis privalo dalį pinigų (paprastai dešimtadalį) paaukoti savo bendruomenės vargšams. Nusikalstamumas musulmoniškoje aplinkoje daug rečiau sutinkamas nei Vakarų šalyse.

Ir visa tai kartu gyvenimą musulmoniškose šalyse daro saugesnį, tvarkingesnį ir stabilesnį nei krikščioniškos kultūros šalyse, kur žodžiai nuo darbų neretai skiriasi kaip dangus nuo žemės…“

Valstybinis margupio draustinis
Lietuvos speleologijos asociojacijos logotipas
SATI-it atvirojo kodo sprendimai
Gyvenu zaliai logotipas
Visits.lt - Sužinok daugiau apie savo svetainės lankytojus