LSA

LIETUVOS  SPELEOLOGIJOS  ASOCIACIJA

Lietuvos speleologijos asociacijos buveinė Išlestakių k. 1, Seredžiaus sen., Jurbarko rajone

 

55.1493, 23.4705

 

Lietuvos speleologijos istorija

PRATARMĖ

Aplinkybės susiklostė taip, kad man teko laimė dalyvauti formuojantis speleologiniam judėjimui Lietuvoje ir pagal išgales prisidėti prie jo plėtros. Tada aš negalėjau tikėtis, kad kada nors teks rašyti Lietuvos speleologijos istoriją. Todėl nei aš, nei kas nors kitas jokios medžiagos specialiai nerinko ir nekaupė. Paprasčiausia tvarka apsprendė įvykių dokumentavimą ir protokolų rašymą. Ilgainiui tų“popierių” susikaupė tiek daug, kad reikėjo kažką su jais daryti. Taip pat paaiškėjo, kad nežiūrint amžininkų stropumo, vis tik kai kurie duomenys nusimetė ar net nepateko įmano saugojamą archyvą. Todėl ir nutariau Lietuvos speleologijos dvidešimt penkmečiui parengti šią pirmąją istorijos versiją. Ji paremta išimtinai mano Speleo-Info-Centre sukaupta medžiaga ir todėl negali pretenduoti į absoliučiai išsamų darbą. Neabejoju, kad mūsų bendraminčiai ir kolegos ras daug spragų ir netikslumų, ypač naujausių įvykių apžvalgoje. Viliuosi ateityje parengti išsamesnę pataisytą ir papildytą versiją. Maloniausia buvo rašyti pirmąją dalį, ieškant speleologijos ištakų. Tautų mitai ir padavimai akivaizdžiai rodo senovės žmonių santykį su nepažįstamu ir todėl baugiu požemių pasauliu. Ir visai nesvarbu, kad Lietuvoje urvų beveik nėra. Ten, iš kur atkeliavo mūsų protėviai, jų buvo. Todėl ir mūsų tautosakoje požemiai egzistuoja. Iš išlikusių literatūrinių šaltinių matome, kokios žinios apie tikrus urvus pasiekdavo skaitytoją ir kaip augo tautos domėjimasis urvais. Iš visų praeityje besilankiusių jų urvuose tautiečių tik du galime nedvejodami laikyti tikrais urvų tyrinėtojais, pagal dabartinę terminologiją– speleologais. Tai J. Čerskis ir A. Poška. Deja, ne jie  įkvėpė šiuolaikinės speleologijos atsiradimą praeito šimtmečio pabaigoje. Man regis, 1958 m. išleistas N. Kasterės knygos “Dešimt metų po žeme” vertimas ir buvo esminis postūmis požemin. Užteko tik kartą atsitiktinai žvilgtelėti urvan ir laukė du keliai. Pirmąjį, daugumos kelią puikiai apibūdina toks posakis: “Buvau, buvau urvuose net du kartus: pirmą ir paskutinį!” Tuo tarpu mes, saujelė entuziastų pasukome antruoju keliu, kurį tiksliai apibrėžia vieno straipsnio antraštė: “Atostogos po žeme”.Ir taip kasmet, ir ne po kartą. Istorijoje aš pateikiu visus man žinomus vardus ir pavardes žmonių, vienaip ar kitaip prisilietusių prie mūsų speleologijos. Jeigu kas nors šioje knygoje savęs neras, vadinasi mano archyve jo nėra; tegu kreipiasi – antrame leidime tikrai bus įrašytas. Kita vertus, anaiptol ne visi “išlaikė išbandymą gyliu” – jie liko tik kaip koks fonas, kuris taip pat labai svarbus ir savaip mielas. Mėgstu apibendrinimus, o Istorijoje jie tiesiog būtini. Todėl skaitytojas čia ras išryškintas kai kurias asmenybes, mano subjektyvia nuomone šiek tiek iškilesnes už kitus požemių juodadarbius. Žinau, ne visi pritars tam, ką čia perskaitys, bet gi, perfrazuojant garsųjį antkapio užrašą: “Rašau aš – skaitai tu, rašytum tu – skaityčiau aš…” Esu tvirtai įsitikinęs ir tuo patenkintas, kad speleologija Lietuvoje jau turi pakankamai gilias šaknis ir išnykimas jai negresia. Tuo pačiu noriu išreikšti dėkingumą tai aplinkai, kurioje aš radau palaikymą ir pritarimą savo speleologinei veiklai.

Autorius

Knygą galite parsisiųsti paspaudę šią nuorodą:LIETUVOS_SPELEOLOGIJOS_ISTORIJA.2003

**************************************************************************************************************