Mane su Albanija sieja daugybė dalykų.

Melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata) – vienas, bene svarbiausias, iš jų. Tai – gencijoninių (Gentianaceae) šeimos žolinių daugiamečių augalų rūšis. Paplitusi Eurazijoje. Aukštis 10-50 cm. Lapai pailgi, lygiakraščiai. Žiedai taurelės pavidalo, mėlyni ar violetiniai, su keturiais vainiklapiais, žiedkočiai trumpi. Žydi nuo birželio iki rugsėjo. Vaisius – sausa dėžutė. Auga sausų kalvų pašlaitėse, sąžalynuose. Lietuvoje sparčiai nykstanti rūšis, bet auga daugelyje rajonų, tik nepastebėta šiaurrytinėje ir pietvakarinėje dalyse. Saugomas, įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą.

Manajame Margupio kadagyne – paplitęs gausiai ir vis plečiasi.

Melsvąjį gencijoną labai mėgsta ir apdulkina gencijoninis melsvys (Maculinea alcon). Tai – melsvių (Lycaenidae) šeimos drugys. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Jis gyvena ir pas mane.

Sakoma, kad melsvasis gencijonas ir gencijoninis melsvys negali gyvuoti vienas be kito.

Pagal legendą žymus ilyrų (albanų protėvių) karalius Gentijus, gana sėkmingai kovojęs prieš Romos imperiją, savo karius gydydavo kažkokia žole, anuomet pavadinta gentiana. Vėliau šio augalo pagrindu buvo pradėtas gaminti antibiotikas gentamicinas. 

 

Pamatęs gencijoną, aš vis prisimenu Albaniją, savo draugą Mustafą ir ne tik…

 

Pas mane melsvasis gencijonas jau pražydo. O pas Tave? Ar apskritai jis pas Tave auga? Apsidairyk!