Valstybinis Margupio botaninis draustinis

25,25 ha
Didesnioji draustinio dalis priklauso Editai ir Erikui Laiconams.
Draustinio paskirtis – išsaugoti kadagynus.
Draustinio teritorijoje yra tokios Europinės svarbos natūralios buveinės:

    • Kadagynai – (5130) – 1,85 ha
    • Stepinės pievos (6210) – 9,15 ha
    • Eutrofiniai aukštieji žolynai (6430)

Šienaujamos mezofitų pievos (6510)

Draustinio teritorija yra Nemuno žemupio lygumos šiaurės rytiniame pakraštyje. Nors visą lygumą dengia limnoglacialinės nuosėdos, šioje vietoje buvo prieledyninių marių pakrantė, nulėmusi kitokias paviršiaus susidarymo sąlygas. Margupis yra mažas dešinysis Dubysos žemupio intakas. Šiame ruože Dubysos ir Mituvos baseinų takoskyra praeina visai šalia Dubysos slėnio, tad visi jos intakai smulkūs, be to turintys gilius raguvinius slėnius.
Slėniai perskrodžia karbonatingas žvyringas morenines nuogulas, todėl dirvožemiai turtingi mineralinių medžiagų. Reljefas įtakoja palankias mikroklimatines sąlygas, be to apsaugojo teritoriją nuo intensyvaus žemės ūkio įtakos. Šios aplinkybės nulėmė specifinių gamtinių vertybių išlikimą. Vienas iš tokių objektų – Pašilių piliakalnis, vadinamas Bajorkalniu, kuris įrašytas į kultūros vertybių registrą (A686). Draustinio teritorija patenka į šio piliakalnio vizualinę apsaugos zoną.
Kadagynų bendrijos Lietuvoje ypatingai retos, reliktinės, nes susijusios su senoviniu kraštovaizdžiu. Kadagynams susiformuoti reikia ypatingų ekologinių sąlygų. Margupio kadagynas – likutis anksčiau gausiai augusių dygiųjų krūmynų plotų Dubysos ir jos intakų slėnių šlaituose. Margupio slėnyje kadagynų bendrijos nesudaro ištisinio masyvo, o yra išsibarsčiusios kelių-keliolikos arų fragmentais. Į jas natūraliai įsiterpia nemažai kitų šilumamėgių, dažniausiai dygių krūmų ir medelių – gudobelių, šunobelių, ožekšnių, kamštinių skirpstų, erškėčių. Margupio kadagyne yra nemaža į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos dygiosios slyvos (Prunus spinosa) populiacija.
Kita draustinio saugoma vertybė – natūralios stepinio pobūdžio šlaitų pievos, priskiriamos kitam europinės svarbos buveinių tipui – Stepinėms pievoms (6210. Jos formuojasi tomis pat ekologinėmis sąlygomis kaip ir kadagynai. Termofilinių šlaitų ir pamiškių pievų natūralumą parodo šlaitinės žemuogės, vaistinės dirvuolės, keturbriaunio čiobrelio, kalninio dobilo, tikrojo lipiko gausa. Dešiniajame Margupio slėnio šlaite aptikta kompaktiška Lietuvos raudonosios knygos augalo melsvojo gencijono (Gentiana cruciata) augimvietė.

Saugomos teritorijos įsteigimo iniciatyva priklauso vietos gyventojui ir žemės savininkui Erikui Laiconui.
Valstybinio Margupio botaninio draustinio kronika:
* 2004-02-03 raštu kreipiausi į Aplinkos ministeriją su pasiūlymu Margupio kadagyną įtraukti į Europos ekologinį tinklą „Natura 2000„.
* 2004 m. vasarą Botanikos instituto direktorius dr. Valerijus Rašomavičius kadagyną apžiūrėjo ir įvertino kaip atitinkantį „Natura 2000” standartus.
* 2005-01-18 ir 2005-02-12 pakartotinai raštu kreipiausi į AM Gamtos apsaugos departamento Saugomų teritorijų strategijos skyrių.
* 2005 m. kovą Aplinkos ministerija sutiko iš manęs priimti „Duomenų apie „Natura 2000” vietoves pateikimo anketą”.
* 2005-06-15  Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-302 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo” Margupio kadagynas įtrauktas į Vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, nurodant, jog joje saugotinos EB svarbos buveinės 5130 Kadagynai ir 6210 Stepinės pievos.
* 2005-09-25 raštu kreipiausi į atitinkamą valdžios instituciją su prašymu paspartinti saugomos teritorijos steigimą, vykdant minėtą aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-302.
* 2007-03-09 Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės įsakymu Nr. 055V pradėtas Margupio kadagyno saugomos teritorijos ribų plano rengimo procesas.
* 2007 m. birželį Viešvilės valstybinio rezervato vyriausias ekologas Vytautas Uselis atliko Europinės svarbos buveinių kartografavimo ir kitų biologinių vertybių nustatymo darbus; patikslino saugomos teritorijos ribas.
* 2007-12-12 VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius parengė Valstybinio Margupio botaninio draustinio ribų specialųjį planą ir nuostatus.
* 2008-01-29 Jurbarko rajono savivaldybėje vyko viešas draustinio ribų specialiojo plano ir nuostatų svarstymas.

* 2008-09-19 Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V335 Panemunių regioninio parko direkcijai pavesta 2009 m. parengti 25 ha ploto Margupio valstybinio botaninio draustinio gamtotvarkos planą.

* 2008-12-12 Europos Komisija patvirtino antrąjį atnaujintą borealinio biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą, kuriame 7 ha Margupio kadagynui (E 23 27  N 55 8) suteiktas Nr. LTJUR0010.

* 2012-01-18 LR Vyriausybė pagaliau nutarė įsteigti Valstybinį Margupio botaninį draustinį.

« « Gamta | Informacijos centras » »
Valstybinis margupio draustinis
Lietuvos speleologijos asociojacijos logotipas
<