Urvotyra enciklopedijose

Mano bendradarbiavimas su tuometine Vyriausiąja enciklopedijų redakcija
prasidėjo 1983 m. ir truko iki 1986 m., kada
LIETUVIŠKOJE  TARYBINĖJE  ENCIKLOPEDIJOJE ir TARYBŲ  LIETUVOS  ENCIKLOPEDIJOJE
buvo patalpinti 5 mano straipsniai speleologine tema.

 

1998 m., dar prieš pradedant leisti VISUOTINĘ  LIETUVIŲ  ENCIKLOPEDIJĄ,
Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutui aš įteikiau
speleologijos pateikimo ankstesnėse Lietuvoje išleistose enciklopedijose apžvalgą ir
„Speleologijos pateikimo naujojoje enciklopedijoje koncepciją” su 155 pozicijų vardynu.

Ten buvo rašoma:

„<…>
a) LIETUVIŠKOJI  ENCIKLOPEDIJA, I-IX t., 1933-1941 m.
Joje aprašyti 12 urvų, iš kurių šiandien galima būtų neminėti 7. <…> Tradiciškai tarpukaryje susiformavęs ir šiuo metu besąlygiškai naudojamas „urvo” terminas sutinkamas daugumoje straipsnių. Tačiau straipsnyje „Grota” (IX t., 693 psl.) visiškai supainiotos sąvokos „urvas„, „ola” ir „grota„.
b) LIETUVIŠKOJI  TARYBINĖ  ENCIKLOPEDIJA, I-XIII t., 1976-1985 m.
Joje aprašyti 20 urvų, įdėtos 24 iliustracijos. Nors enciklopedijos leidimo laikotarpyje speleologija jau buvo sukaupusi daug naujos informacijos, tačiau į enciklopediją buvo įtraukti net 7 mažareikšmiai objektai <…>, bet visiškai nepaminėti didžiausieji, originaliausieji ir reikšmingiausieji urvai, net įtrauktieji į Pasaulio gamtos ir kultūros paveldo sąrašą. Paminėtos tik dvi karstinės vietovės (Moravijos ir Slovakijos), kurios yra svarbios Europoje, bet ne pačios žymiausios pasaulyje. Enciklopedijoje yra tik per 50 straipsnių, susijusių su speleologija, todėl pasigendama daugelio sąvokų aprašymo, o esančiuose yra keletas netikslumų. Pavyzdžiui, straipsnyje „Urvas”, priešingai negu siūlė autorius, nurodytas „urvo„ sinonimas „ola„, kuris dabar mokslinėje literatūroje nenaudojamas; straipsnyje „Speleologija” pateikta vienpusiška, t.y. tik mokslinė, termino „speleologija” samprata.
c) TARYBŲ  LIETUVOS  ENCIKLOPEDIJA, I-IV t., 1985-1987 m.
Joje kai kas kartojasi iš LTE ir visiškai nieko nekalbama apie Lietuvos speleologų veiklą.
Apibendrinant speleologijos vietą ankstesnėse enciklopedijose, galima teigti, kad speleologinės žinios jose pateiktos nesistemingai, trūksta esminių speleologijos sąvokų apibudinimo, paminėti kai kurie nereikšmingi urvai ir neįtraukti pasaulinės reikšmės speleologiniai objektai.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus samprotavimus, siūlau minimalios apimties „SPELEOLOGIJOS  PATEIKIMO  NAUJOJOJE  ENCIKLOPEDIJOJE  KONCEPCIJĄ”, susidedančią iš 4 dalių vardyno: sąvokos (47 straipsniai), biografijos (11 straipsnių), urvai (64 straipsniai) ir vietovės (33 straipsniai); kartu 155 straipsniai. Esant apimties galimybėms, straipsnių sąrašą būtų tikslinga išplėsti iki 200.
<…>”

 

Tų pačių 1998 m. pradžioje mano „…koncepcijai” buvo iš esmės pritarta ir jos pagrindu sudarytas
Speleologijos vardynas, kurį aš netrukus papildžiau iki 166 reikšminių žodžių.

 

Speleologija

Pagal  Eriką  Laiconą

Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje

 

Laiconas Erikas * 1950 05 21 Kaunas, speleologas. Speleologijos pradininkas Lietuvoje. 1973 baigė KPI. 1965-2005 >280 kartų įsiskverbė į 172 karstinius urvus įv. šalyse. 1973-95 dalyvavo 16 speleologijos ekspedicijų Estijoje, Gruzijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Tadžikijoje, Ukrainoje, Uzbekijoje; 12 jų vadovavo. Darė biospeleologijos, geospeleologijos, taikomosios, techn., ist. speleologijos tyrimus. 1978 Karvės oloje (Biržų rj. s-bės teritorija) atrado šikšnosparnių rūšį Myotis mystacinus. 1977-84 Kauno speleologijos sekcijos Omega, 1984-85 Kauno speleologijos klubo, 1985-90 Lietuvos resp. speleologijos k-jos pirmininkas. 1992-96 Lietuvos speleologijos sporto asociacijos gen. sekretorius. 1979-81 Lietuvos speleologų rinktinės treneris. Nuo 1983 speleologijos vyr. instruktorius. Nuo 1993 Lietuvos atstovas prie Tarptautinės speleologijos sąjungos (UIS), nuo 1998 speleologijos ekspertas. @ skverbimosi į urvus gylio rekordai: 1981 Oktiabrskajos šachtoje (Rusija) 450 m, Kijevo prarajoje (Uzbekija) 990 m, 1983 Sniego urvyne (Gruzija) 1320 m. 1983 @ po žeme išbuvo 24 paras (skverbimosi trukmės rekordas). 1984 Napros prarajoje (Gruzija), 530 m gylyje, atliko techn. eksperimentus. 1985 įvykdė Ručejnajos urvyno (Rusija) 510 m gylio traversą. Knygos: Lietuvos speleologijos istorija (2003), Kelionių atspindžiai (2005). Pav.

 

Dainius Haroldas Pauža

VISUOTINĖ  LIETUVIŲ  ENCIKLOPEDIJA, XI tomas, 422 psl.

 

 

Aggteleko nacionalinis parkas Vengrijoje (I-158).

Air Jerniho urvynas (Gua Air Jernih) Malaizijoje (I-202).

Ak Kupruk (Ak Kuprukas) urvas Afganistane (I-227).

Ali Sadr urvas Irane (XX-721).

Arabika Gruzijoje (I-690).

Aranoneros urvynas (XXVI-20).

 

Baradla-Domica (Baradlos-Domicos urvynas) Vengrijoje (II-631).

Berger (Beržė) urvynas Prancūzijoje (III-86).

Bihoro kalnai Rumunijoje (III-178).

Boi Buloko praraja Uzbekijoje (III-320).

Bramabiau urvynas Prancūzijoje (III-413).

Bükk (Biukas) Vengrijoje (III-583).

Bzybės kalnagūbris Gruzijoje (III-678).

 

Carlsbado urvų nacionalinis parkas JAV (III-714).

Casteret Norbert (Norberas Kasterė) (III-730-731).

Cathedralio-Falmoutho urvynas JAV (III-735).

Cerro praraja Ispanijoje (III-775).

Chabot urvas Prancūzijoje (III-782).

Chaffaud urvas Prancūzijoje (III-785).

Chodža Mumin Tadžikijoje (IV-81).

Combarelles’io urvas  Prancūzijoje (IV-185).

Cuicatecos urvynas Meksikoje (IV-231).

Cukurpinaro praraja Turkijoje (IV-236).

 

Čiobiškio urvas (XXVI-78).

 

Dachstein Austrijoje (IV-383-384).

Demenovkos urvynas Slovakijoje (IV-603).

Doux de Coly (Du de Kolio urvas) Prancūzijoje (V-99).

Drachenlocho urvas Šveicarijoje (V-113).

Dunhuang (Dunchvangas) Kinijoje (V-206).

Džurdžura (Djurdjura) Alžyre (V-296).

 

Eisriesenwelt urvas (Aisryzenveltas) Austrijoje (V-372).

Erelių urvas Kirgizijoje (V-547).

Ežerų urvynas (pečera Ozerna) Ukrainoje (V-732).

 

Fingalio urvas (Fingal’s Cave) D. Britanijoje (VI-108).

Fisherio kalnų urvynas (Fisher Ridge Cave System) JAV (VI-120).

Font-de-Gaume’o urvas (Fon de Gomo urvas) Prancūzijoje (VI-182).

 

Gargas (Gargasas) Prancūzijoje (VI-426/427)

Garmčašma Tadžikijoje (VI-431)

Grota (VII-196)

Grota, salė (VII-196).

Guilino karstas Kinijoje (VII-268).

 

Hano urvas Belgijoje (VII-386).

Heliktitas (VII-457).

Heviz (Hevizas) Vengrijoje (VII-526).

Höllocho urvas (Hölloch Höhle) Šveicarijoje (VII-622).

Huautla, urvinas Meksikoje (VII-676)

 

Illaminos praraja Ispanijoje (VII-778)

 

Jeano-Bernard‘o urvinas (Žano-Bernaro urvinas POrancūzijoje (VIII-616)

Juvelyrinis urvas (Jewel Cave) JAV (IX-93).

 

Karabinas (IX-370).

Karabio aukštuma Ukrainoje (IX-371).

Karstas (IX-495-496).

Karstas  Slovėnijoje (IX-496-497).

Karstinis kraštovaizdis (IX-497).

Karstologija (IX-497).

Karvės duobė Lietuvoje (IX-517).

Kazumuros urvas JAV (IX-681).

Kembos (Kembas), karstinis rajonas Turkijoje (IX-723).

Kruberio-Varnų urvas Gruzijoje (XI-135).

Kugitangtau Turkmėnijoje (XI-198).

 

Lammprechtsofeno urvynas Austrijoje (XI-484).

Lascaux (Lasko urvas) Prancūzijoje (XI-544).

Lechuguillos urvynas (Lečugiljos urvynas) JAV (XI-659).

Leopardo praraja (Anou Ifflis) Alžyre (XIII-19).

Lokio urvas (Jaskynia Niedźwiedzia) Lenkijoje (XIII-579).

Lukina jama-Trojama (Luko urvas-Trojama) Kroatijoje (XIII-677).

Lummelundagrottan (Lumelundo urvas) Švedijoje (XIII-695).

Luse (Lusės dolina) Papua-Naujojoje Gvinėjoje (XIII-709).

 

Makarska Kroatijoje (XIV-81).

Mamas (Mamo) karstinis rajonas Papua-Naujojoje Gvinėjoje (XIV-182).

Mamuto urvynas (Mammoth Cave System) JAV (XIV-187).

Martel Edouard Alfred (Eduaras Alfredas Martelis) (XIV-346).

Miroldos praraja Prancūzijoje (XV-203).

Miškolco Tapolcos urvas Vengrijoje (XV-218).

Moravijos karstas (Moravský Kras) Čekijoje (XV-475).

Mulu kalno nacionalinis parkas Malaizijoje (XV-583).

Muruko praraja Papua-Naujojoje Gvinėjoje (XV-610).

 

Nižneudinsko urvai Rusijoje (XVI-467).

 

Ochtinská ragonitová jaskyňa (Ochtino aragon. urvas) Slovakijoje (XVI-656).

Optimistų urvas (pečera Optimistična) Ukrainoje (XVII-48).

Ox Bel Ha Meksikoje (XVII-180).

 

Paolo Roversi (Pauliaus Roversio praraja) Italijoje (XVII-418).

Phong Nha-Ke Bango nac. parkas Vietname (XXVI-279).

Pierre Saint-Martino (Pjer Sen Marteno urvynas) Prancūzijoje (XVIII-160).

Pirmojo Kauno speleologų sąskrydžio urvas Gruzijoje (XVIII-317).

Plitvicos ežerų nacionalinis parkas ( Plitvička jezera) Kroatijoje (XVIII-420).

Ponoras (XVIII-552).

Postojnska jama (Postojnos urvas) Slovėnijoje (XVIII-639).

Pragaro urvas (Höllenhöhle) Austrijoje (XVIII-690).

Punkvos upės urvynas Čekijoje (XIX-304).

Punta de las Olaso urvynas Ispanijoje (XIX-305).

 

Racoviţă Emil (XIX-388/389).

Raudonieji urvai Ukrainoje (XIX-595).

Ribeira karstinis rajonas Brazilijoje (XX-34).

Rojaus urvas Lenkijoje (XX-223).

Rouffignac urvas Prancūzijoje (XX-345).

 

Sac Actun urvynas Mdeksikoje (XXVI-313).

Saint Paul požeminė upė Filipinuose (XX-639).

Salukkan Kallang urvas Indonezijoje (XX-708).

Sarawako grota Malaizijoje (XXI-140).

Sarma Gruzijoje (XXI-152).

Schmidl Adolf (Adolfas Šmidlas) (XXI-285).

Sebangfajaus upės urvas Laose (XXVI-320).

Sejevos urvas Bulgarijoje (XXI-377).

Senotas (XXI-452).

Septynių Eržilų urvynas Šveicarijoje (XXI-475).

Siffre Michel (Mišelis Sifras) (XXI-616).

Sifonas (XXI-617).

Singapūro urvai Indijoje (XXI-692).

Siu Siake (XXVI-330).

Slovakijos karstas Slovakijoje (XXII-102).

Slovakijos rojaus nacionalinis parkas Slovakijoje (XXII-103).

Slovakų praraja Kroatijoje (XXII-104).

Sniego praraja, Sniego urvynas Gruzijoje (XXII-174).

Sniego urvynas Lenkijoje (XXII-174).

Sondongo urvas Vietname (XXII-292).

Speleologija (XXII-358).

Speleoturizmas (XXII-358).

Stalagmitai (XXII-420).

Stalagnatai (XXII-421).

Stalaktitai (XXII-421).

 

Šachta 2 (XXII-820).

Škocjano urvai (XXIII-223).

Šventoji ola (XXIII-365).

Šventojo Leonardo urvas (XXIII-368).

 

Tamsusis urvas (XXIII-468).

Tantalo urvas (XXIII-480).

Tarptautinė speleologų sąjunga (XXIII-529).

Tennen (XXIII-665).

Travės praraja (Sistema del Trave) (XXIV-100).

 

Uolų piešiniai (XXIV-382).

Urvas (XXIV-426).

Urvynas (XXIV-426).

Urvinis liūtas (XXIV-427).

Urvinis lokys (XXIV-427).

Urvų fauna (XXIV-427).

 

Valvasor Janez Vajkard (XXIV-637).

Vėjų urvynas (Cueva del Viento) (XXIV-773).

Vėjų urvynas (Wind Cave) (XXIV-773).

Velebit (Velebitas) (XXIV-779).

Veličkos druskos kasykla (XXIV-783).

Venta 2 (XXV-9).

Vercors (Verkoras) (XXV-17).

Verdon (Verdonas) (XXV-19).

Viačeslavo Pantiuchino praraja (XXV-72).

Vogelherdo urvai (Fogelherdo urvai) (XXV-345).

Vrtiglavica (XXV-439).

 

Zacaton (XXVI-458).

 

Žalsvasis šaltinis (XXV-659).

Žydroji grota (Grotta Azzurra) (XXV-750).