1953 m. rugpjūčio 1 d. Vorkutos akmens anglių 29-ojoje kasykloje įvyko kalinių sukilimas, kuriame itin aktyviai dalyvavo kaliniai iš Baltijos šalių ir Ukrainos. Tarpe kitų tada žuvo ir 12 lietuvių.

Vienas iš jų buvo mano senelio pusbrolis Alfonsas Laiconas (1928-1953). Vilniaus Naujosiose Rasų kapinėse 4-asis kenotafas yra skirtas žuvusiesiems Vorkutoje 1953 m.

 2016 m. rugpjūčio mėn. leidykla „Briedis” išleido suomių žurnalisto Jukos Rislakio (Jukka Rislakki) 336 p. knygą VORKUTA. Sukilimas lageryje. Remdamasis dokumentais, kalinių ir liudininkų prisiminimais, knygos autorius tikroviškai aprašo to meto įvykius.

Viso šito prasmė ypatingai atsiskleidžia buvusio lietuvio tremtinio, poeto Vytauto Cinausko eilėraščio posmuose, skirtuose šiai datai atminti.

 

Vorkutos sukilėlių žodis

Vergais nebuvome, bet buvome belaisviais

Išsekę kūnais – milžinai dvasia,

Savos kančios mes ašarom nelaistėm

Juodos anglies po tundrą apkase.

 

Sukilome bebaimiai ir beginkliai

Prieš Stalino šunis ir jų automatus,

Iš štrechų juodumos, klastingų lavų pinklių

Pakilom nugalėti ar žūt visiems kartu.

 

Mes kritome, bet žuvome ne veltui,

Žinodami, tikėdami tvirtai:

Ten, kur ant mūsų kaulų pusto sniegą baltą,

Imperijos subiro pamatai!