Ekologijos entuziastai ir bavarijos žemėje galvojo apie lietuvą

Erikas Laiconas 2008

Išspausdinta laikraštyje „Ūkininko patarėjas” 2008 03 20, Nr. 32 (2232).

  

Keturiasdešimt mūsų šalies ekologinio ūkininkavimo entuziastų ir specialistų

 lankėsi didžiausioje pasaulyje kasmetinėje ekologiškų produktų parodoje „BioFach 2008“ Vokietijoje.

 Kuo garsūs ūkininkai Probstai?

Pakeliui į Niurnbergą sustojome Saksonijos žemėje, netoli jos sostinės Drezdeno, panorome susitikti su Manfredu Probstu – gero ekologinio ūkio šeimininku. 240 m aukštyje virš jūros lygio įsikūręs Probstų ūkis žinomas nuo 1793 m. Šios šeimos nuosavybe jis tapo 1900 m. Socializmo laikais buvo nacionalizuotas, o 1991 m. nugyventą ir apgriuvusį ūkį valdžia grąžino šeimininkams, kurie net 16 metų jį atstatinėjo ir tvarkė. Visas pelnas buvo investuojamas tik į ekologinio ūkio plėtrą. Dabar ūkiui vadovauja Manfredas Probstas.

Šiuo metu ūkiui priklauso 250 ha žemės: 190 ha ariamoji, o 60 ha – pievos ir ganyklos. Auginami dobilai, žieminiai kviečiai, bulvės, kukurūzai, pupos, žirniai. Fermoje – 45 melžiamos juodmargės karvės, 40 penimų buliukų, 30 veršelių, 180 kiaulių, apie 150 juodgalvių avių ir apie 200 vištų. Galvijai šeriami nuosavais kukurūzais, žolės silosu, šienu ir pašarų mišiniu, kiaulės – ūkyje pagamintu pašarų mišiniu iš kukurūzų, grūdų, saulėgrąžų, pupų arba žirnių. Avys gauna žaliojo pašaro ir žolės siloso. Ūkyje kasmet sukaupiama 350-400 t grudų atsarga.

Ūkyje dirba pats šeimininkas ir vienas jo sūnus – žemės ūkio specialistas. Jie turi dar du mokinius ir jauną vyrą, prižiūrintį karves. Ūkio parduotuvėje dirba šešios pardavėjos.

Net 40 ha ariamosios žemės užima bulvės. Į tą patį sėjomainos lauką jos sodinamos po šešerių metų. Kolorado vabalai ūkiui problemų nekelia, nes bulvių niekas arti neaugina. Daug dėmesio skiriama bulvių sandėlio priežiūrai. Vasarą jis išvalomas dulkių siurbliu ir nuolat vėdinamas. Probstų parduotuvėje 2,5 kg ekologiškų bulvių maišelis kainuoja tik 1,60 € (Bavarijoje ir kitose žemėse, kur pragyvenimo lygis aukštesnis, ekologiški produktai kur kas brangesni). Pasidomėjus topinambais paaiškėjo, kad Saksonijoje jie neauginami, o štai Badeno-Viurtembergo žemėje iš topinambų varoma naminukė ir gaminami produktai diabetikams.

Nustebome tvarte pamatę labai tankiai sugulusias kiaules. Šeimininkė pasiteisino: rinkoje labai didelė ekologiškos kiaulienos paklausa. Kiek pašarų sušeria kiaulėms, neskaičiuoja – jiems ir taip akivaizdu, kad tai pelninga. Netrukus jie žada sumontuoti šiuolaikinę šėrimo įrangą ir tada kiaulės galės ėsti „be saiko“. 120-130 kg svorį paršai pasiekia per 7-8 mėnesius. Trūkstamą gyvulių kiekį skersti Probstai perka iš kitų ekologinių ūkių. Kiaules užmuša elektra – tobuliausios Europos Sąjungoje įrangos pagalba. Skerdeną veterinarijos tarnyba tikrina tris kartus per savaitę, taip pat dažnos ir atsitiktinės patikros. Ekologai ūkį tikrina kartą per metus.

Avių ūkininkai patys nekerpa – kviečia lenkų specialistą, kuriam už avies nukirpimą moka po 1,50 €, o vilną parduoda po 0,54 €/kg.

Probstai labai didžiuojasi savos gamybos dešromis. Visi dešrų priedai ir dauguma prieskonių (o jų dedama per 30 rūšių!) yra savos gamybos ir, be abejo, ekologiški. Trūkstamus prieskonius (pvz., papriką) perka iš užsienio šalių ekologinių ūkių.

Šiuo metu Saksonijoje 1 kg bulių skerdenos kainuoja 3,60 €, o karvių – 2,60 €. Kaip ir visoje ES, Vokietijos ūkininkai naudojasi valstybės parama. Probstai už 1 ha žemės ūkio naudmenų gauna po 300 €   nuo gamybos atsietą išmoką, o už 1 ha ekologinės žemės – dar papildomai 137 € kompensaciją.

Pasigrožėję ūkio parduotuvės asortimento gausa ir įsigiję ekologiškų produktų, išskubėjome į Bavariją…

Kiaulienos kepsnių ir alaus kraštas

 Bavarija – didžiausia federacinė Vokietijos žemė, savo plotu šiek tiek didesnė už Lietuvą, kurioje gyvena 12 mln. žmonių. Be bavarų, kurie čia sudaro daugumą, dar gyvena frankai (Niurnbergas) ir švabai (Augsburgas). Politinis, ekonominis ir kultūrinis Bavarijos centras yra Miunchenas su 1,25 mln. gyventojų. Bavarija – ekonomiškai viena stipriausių šalies žemių, kurioje ne tik gausu įvairių iškasenų, bet ir išvystyta elektronikos, elektrotechnikos, staklių, lengvoji pramonė, automobilių, žemės ūkio mašinų, lėktuvų, raketų gamyba, naftos perdirbimas, metalurgija. Bet kartu tai ir didžiausias Vokietijos agrarinis kraštas, ypač pietinė Bavarija .

Žemės ūkyje vyrauja dideli ir vidutinio dydžio ūkiai. Veisiami galvijai, kiaulės, paukščiai. Auginami kviečiai, rugiai, avižos, cukriniai runkeliai, bulvės, tabakas, vynuogės, daržovės, vaismedžiai.

Mėgstamiausias bavarų patiekalas – kiaulienos kepsnys su kukuliais iš bulvių arba miltų, o Niurnberge – Niurnbergo dešrelės. Bavarija yra alaus kraštas. Todėl čia auginama apynių ir miežių. Gausu didelių ir mažų alaus daryklų, gaminančių įvairiausių rūšių alų. Jis bavarų nacionalinis gėrimas.

Domėjomės ne tik žemės ūkiu, bet ir Bavarijos kultūros ir gamtos objektais. Vaikštinėjome po senovinius miestus Niurnbergą, Augsburgą, Regensburgą, Fiuseną, aplankėme pasakiško grožio Bavarijos karaliaus Liudviko II pilį, žymiausią Vokietijos kalnų kurortą Garmiš-Partenkircheną, žvalgėmės po Vokietijos ir Austrijos Alpes nuo aukščiausios šalies viršūnės Cugšpicės (2962 m). Miunchene ilsėjomės žinomiausioje miesto aludėje „Hofbrauhaus“ (HB).

Pagarba gamtai, žmonėms ir aplinkai

Šie žodžiai nuskambėjo garsaus prancūzų aktoriaus ir vynuogių augintojo Žeraro Depardjė (Gérard Depardieu) kalboje parodos „Biofach 2008“ atidarymo metu. Šiemet parodoje buvo 2764 dalyviai iš 116 šalių iš viso pasaulio. Be Vokietijos daugiausiai dalyvių buvo iš Austrijos, Lenkijos, Olandijos, Italijos ir Prancūzijos. Per 4 dienas parodą aplankė 46.484 žmonės.

Tai didžiausia tarptautinė ekologiškų gėrybių paroda, kurioje galėjome ne tik pamatyti, išgirsti, bet ir pauostyti bei paskanauti įvairiausių produktų. Parodos dalyviai pristatė ne tik įprastinius ekologiškus mėsos, pieno, daržovių, prieskonių gaminius. Su malonumu ragavome ekologiškus vynus, alų ir net naminę degtinę iš Brazilijos cukranendrių. O štai vokiečiai Marena ir Raineris Hessenius, gaminantys ekologišką naminę degtinę, teigia, jog gyvenimas per trumpas, kad gertų prastą. Viena iš 10 salių buvo skirta ekologiniam vynui pristatyti. Joje net 347 dalyviai iš 23 šalių pateikė degustacijai (ne apžiūrėjimui!) savo ekologiškus vynus. Nenuostabu, tai buvo populiariausia parodos svečių susitikimo vieta. Išvydome ir ekologiškų žaislų, tekstilės, kosmetikos gaminių, net ir ekologiškų prezervatyvų.

Parodoje buvo pristatytas ir Europos ekologiškų viešbučių (Biohotels) tinklas, kuriame matome 28 Vokietijos, 16 Austrijos, 2 Italijos ir po 1 Airijos, Prancūzijos, Šveicarijos bei Ispanijos viešbučius.

Susidomėjimas ekologiškais gaminiais pasaulyje nuolat auga. Tarptautinės ekologinio žemės ūkio federacijos (IFOAM) ekspertų duomenimis, pernai pasaulyje ekologiškų produktų parduota už 40 mlrd. JAV dolerių, o 2010 m. šis rodiklis gali pasiekti 60 mlrd. JAV dolerių. Didžiausia pasaulyje ekologiškų gaminių rinka yra JAV, o Europoje – Vokietija, kur parduodama beveik trečdalis visų Senojo žemyno ekologiškų produktų. Toliau seka Didžioji Britanija, Italija ir Prancūzija.

Kontaktas tarp gamintojo ir vartotojo

Kelmės rajono Šaukėnų seniūnijos ekologinio ūkio savininkai Jovita ir Gintautas Masaičiai Niurnbergo parodoje domėjosi daržininkyste. Kavos pertraukėlės metu pakalbinau juos.

– Ūkininkaujame Kertoklių kaime, kur turime 20 ha žemės, dar 20 ha nuomojame iš valstybės, – sakė Jovita. – Ūkio kryptis daržininkystė: auginame bulves, kopūstus. Šioje parodoje norėjome pasidomėti daržovių perdirbimu, tačiau to kaip tyčia ir pasigedome. Tačiau išvydome kitų  naujų dalykų – kilo daugybė minčių. Paliko įspūdį ir apsilankymas ekologiniame ūkyje – pamatėme, kiek dėmesio vokiečiai skiria kontaktui tarp gamintojo ir vartotojo. Parduotuvėse analizavome kainų skirtumą tarp ekologiškų ir įprastinių produktų. Tas skirtumas nėra didelis, išskyrus agurkus: ekologiški kainavo 1,90 €, paprasti – 1,30 €.

Gintautas pasakojo, kad jų ūkis ekologiniu buvo pripažintas 2004 m., o pernai jie tapo kooperatyvo „Ekokraštas“ nariais: „Gyvename toli nuo didelių miestų, o per kooperatyvą lengviau realizuoti daržoves. Ūkyje dirbame visa šeima – penkiese. Gerų samdinių rasti sunku, o iš tinginių naudos mažai. Ekonominis rezultatas geresnis, kai viską darome patys. Bet tai riboja ūkio plėtrą. Taigi nusprendėme ne didinti apimtis, o gerinti produkcijos kokybę. O kontroliuojančioms institucijoms norėtume patarti: supaprastinkite kontrolę ir sumažinkite biurokratizmą, nes ne nuo sankcijų priklauso kokybė, bet nuo pasitikėjimo gamintoju. Praradęs pasitikėjimą, nieko neparduosi ir neuždirbsi.“

Žmogui reikia sveiko maisto ir gerų minčių

Raseinių rajone įsikūrusio ŽŪK „Ekokraštas“ pirmininkas Marijus Čekavičius Niurnbergo parodoje lankosi jau šeštą kartą.

– Mugėje pamačiau ir sužinojau labai daug, – pasakojo Marijus. – Mane daugiausia domino asortimentas ir pakuotė. Teko paragauti ir ekologiškų raugintų kopūstų, ko nebuvo anksčiau. Domino, be abejo, ir klasikinės daržovės – burokėliai, morkos, kopūstai, bulvės, jų kainos. Galbūt pavyktų užmegzti kontaktus su užsienio sėklų augintojais. Norėtųsi pradėti auginti ir tas sėklas, kurios pasiteisino Lenkijoje ar Vokietijoje.

Ši paroda nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad išsiplėtė asortimentas. Atsirado naujų rūšių sūrių ir alaus. Pirmosiose parodose tikrai buvo sunku išvysti alaus ar naminės degtinės. Šį kartą mažiau buvo vyno. Nebuvo matyti nei Argentinos, Čilės, nei PAR vyno. Išsiplėtė vaistažolių, klasikinių mitybos produktų iš grūdų, mėsos ir pieno asortimentas. Nemažai teko matyti pusfabrikačių – šaldytų daržovių. Atsirado įpakuotų prieskoninių daržovių.

Šių metų parodoje mažiau dalyvavo kinų. Malonu, kad atėjo rumunai, kurių anksčiau neteko matyti. Sutikau daug kaimynų lenkų. Akivaizdu – jie daugiau už mus pasiekę. Kitas dalykas, kad tose šalyse požiūris į ekologinį ūkininkavimą yra pozityvus ir ūkininkai yra gerbiami. Deja, pas mus to kol kas nepavyksta pasiekti.

Tytuvėnuose ketiname pradėti perdirbti ne prekinės išvaizdos daržoves, kurios dabar tinka tik šerti arba kompostuoti. Todėl iškilo taros klausimas – juk pakuotės mus supančiame vaizdų pasaulyje dabar sudaro pagrindinę paviršiaus taršą. Jau senai sukame galvas, kur talpinti morkų sultis: į popierinę ar stiklinę tarą?- pasakojo Marijus.

Šiuo metu M. Čekavičiaus suburtas kooperatyvas turi 15 narių, dar 15 ūkininkų atidžiai stebi, kas bus toliau. „Ekokraštas“ ekologiškais produktais jau aštunti metai prekiauja Kaune. Girstupio turgavietėje kooperatyvas turi išsinuomojęs prekyvietę, kur prekiaujama kiekvieną dieną. Taip pat  nuolat dalyvauja mugėse Kaune – S. Daukanto g. pėsčiųjų take, Vilniuje, kituose Lietuvos miestuose.

– Ekologiškų produktų kainos iš tikrųjų aukštesnės. Tačiau pradėję juos pirkti žmonės suvokia, kad  tausoja savo sveikatą, – toliau dėstė Marijus. – Drąsiai galiu teikti, kad tie, kas vartoja ekologiškus produktus, sutaupo mažiausiai 150 Lt per mėnesį, nes nebereikia pirkti vaistų. Jie gauna kokybišką maistą, tuo būdu sustiprina savo imuninę sistemą, mažiau serga. Toks žmogus gyvena gerą, sveiką ir dorą gyvenimą.

Prekiaujame ekologiškais topinambais. Sergantiems cukriniu diabetu – tai būtina daržovė, mažinanti cukraus kiekį kraujyje. Mes vieninteliai turgavietėje prekiaujame pastarnokais. Labai skanu ropė su medum – skaniau negu agurkas su medum. Mineralinės medžiagos, esančios ropėje, vartojant kartu su medum, greičiau patiekiamos mūsų ląstelių mitybai, ir šios tampa gyvybingesnės, ilgiau tarnauja mūsų kūnui, sėkmingiau regeneruojasi.

Mes turime viziją Tytuvėnuose įrengti džiovyklėlę, kuri veiktų visus metus ir, pasibaigus vieniems vaisiams ar daržovėms, mes galėtume džiovinti prieskonines daržoves. Ir taip nuo pavasario iki pavasario. Nepamiršime ir varnalėšų. Juk jos kažkada buvo vienos iš populiariausių mūsų daržovių tarp žemdirbių. Valgėme varnalėšų salotas ir neturėjome problemų.

Ketvirti metai bendrauju su žmogumi – pirkėju ir vartotoju –  tiesiogiai. Man smagu, kad tas vartotojų ratas vis plečiasi. Mes taip pat teikiame paslaugas iš karto po derliaus nuėmimo: didelį kiekį daržovių, bulvių išvežiojame tiesiai į namus.

Norėtųsi kooperatyve turėti daugiau ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų, kad būtų galima realizuoti didesnius projektus. Smagu, kad praėjusiais metais į kooperatyvą įstojo net šeši Kelmės rajono ūkininkai, o baigdamas pokalbį M. Čekavičius „Ūkininko patarėjo“ skaitytojams priminė, kad gamta šioje planetoje žmogų kūrė 12 mlrd. metų, nors pačiam žmogui – vos 40 tūkst. metų. Taigi mes šioje sistemoje esame naujokai, bet kartu ir didžiausi jos kenkėjai. O mūsų kūnas – lyg kokia mašina, kuriai reikia gerų degalų ir geros priežiūros. Save prižiūrėti turime galimybę per sveiką maistą ir geras mintis. Jeigu jūs dar nevartojate ekologiškų produktų, pirmiausia turėtumėte jų paragauti.“

…Kiekviena paroda – didžiulė mokykla jaunam ir vyresniam ūkininkui. Vaikštai po ją – ir svajoji, lygini, prognozuoji. Gera iš namų išvykti, akiratį praplėsti…